Jo, festivaliai smagus reikalas, bet atsigauti po jų sekasi vis sunkiau. Turbūt teks keisti linksminimosi įpročius. Arba draugus...
Pirmadienis valingai ar ne, bet kažkaip ėmė ir išsitrynė iš šios savaitės dienų sąrašo, tad apie jį nėra net ką ir kalbėti. Antradienis taip pat nebuvo labai ypatingas, bet smagu nors tiek, kad jis atėjo laiku, buvo aiškus ir nekėlė jokių dviprasmiškų minčių.
Atrodė, lyg ir viskas dėliojasi į vietas ir iš Sūpynių parsivežtas nuovargis sulindo atgal į tik vakar prisimintą ir galiausiai išdžiovintą palapinę. Bet kur tau! Atsikeliu šiandien, nuvažiuoju į vieną įstaigą, atsisėdu priešais susitikimą paskyrūsį asmenį ir po kelių susipažinimui skirtų frazių esu begėdiškai parklupdomas klausimu kodėl skubu gyventi ir į susitikimą atėjau šiandien, o ne rytoj. Hm, galvoju, pirmadienio nebuvo, antradienis tvarkingai praėjo, trečiadienis neperspėjęs dingo ir štai aš netikėtai atsidūriau ketvirtadienyje, kuris dar neatėjo. Labai painu, bet nepuoliau kitų į savo pasimetimą painioti ir tik mandagiai pažibinau dantimis.
O ką Sūpynės? Jei atvirai tai nieko gero, nes visą laiką persekiojo jausmas, kad dvi paras supausi ne penkis metus tobulintame, o kažkur pasiskolintame ir iš pareigos ar dėl žvangančių monetų paleistame įrenginyje.
Labiausiai nuvylė muzika, nes dauguma grojikų iš inercijos ar kolegų paraginti raikė gabalais servelatą ir palaimingais veidais mėtė jį į tauresnių išgyvenimų ištroškusią minią. Taip, šoko daug žmonių, bet vėliau dar daugiau skundėsi, kad gliutomatų ir prie jų itin tinkančios dešros jie jau seniai nebevalgo.
Užkliuvo ir sunkvežimis, kuris vargo pridaro ne tik festivalio lankytojams, bet ir juos aptarnavusiems barams. Visi jie laužė galvas kaip čia greičiau patekti į festivalio teritoriją, o organizatoriai tik perleidinėjo vieni kitiems atsakomybes ir toliau griežtai laikėsi nuostatos viską spręsti telefonu.
Vieta, tarkim, buvo nebloga, bet vargu ar tokia, apie kurią galėtum visiems pasakoti Situaciją stipriai gelbėjo ežeras ir užtvanka su kriokliu, bet ir čia visus pasitikdavo įvairios "nydadielkos".
Labiau už didžiąją sceną patiko mažoji. Gal dėl muzikos, gal dėl šalia įsikūrusių draugų ar visą parą šurmuliuojančios Club-Mate palapinės. Patiko kažkieno noras paverslauti ir tuo pačiu išgelbėti pasaulį nuo išprotėjusių uodų, patiko masiškas žmonių pozityvumas, džiugino seniai matyti veidai ir įdomios pažintys.
Linkėjimai visiem buvusiems ir iki pasimatymų būsimuose festivaliuose.
Sūpynių akimirkos pagal Aroma čia.
